Penktadienį, liepos 2 d., dujų nuotėkis į vakarus nuo Meksikos Jukatano pusiasalio išsiveržė iš povandeninio dujotiekio, todėl siautėja ugnis vandenyno paviršiuje. 

Gaisras buvo užgesintas maždaug po penkių valandų, Tačiau ryškios liepsnos, verdančios iki Meksikos įlankos paviršiaus, yra dar vienas priminimas apie tai, kokia subtili yra mūsų vandenyno ekosistema. 

Tokios nelaimės, kokias matėme praėjusį penktadienį, mums, be daugelio dalykų, parodo, kaip svarbu tinkamai pasverti išteklių gavybos iš vandenyno riziką. Šio tipo gavyba eksponentiškai didėja ir sukuria papildomą įtampą svarbiausioms ekosistemoms, nuo kurių mes visi priklausome. Nuo „Exxon Valdez“ iki „BP Deepwater Horizon“ naftos išsiliejimo, atrodo, mums sunku išmokti pamoką. Netgi „Petróleos Mexicanos“, plačiau žinomas kaip „Pemex“ – įmonė, prižiūrinti šį pastarąjį incidentą, – turi gerai žinomų didelių avarijų savo objektuose ir naftos gręžiniuose, įskaitant mirtinus sprogimus 2012, 2013 ir 2016 m., istoriją.

Vandenynas yra mūsų žemės gyvybės atrama. Vandenynas, dengiantis 71 % mūsų planetos, yra veiksmingiausia žemės priemonė klimatui reguliuoti, jame yra fitoplanktonas, atsakingas už mažiausiai 50 % mūsų deguonies, ir 97 % žemės vandens. Tai suteikia maisto šaltinį milijardams žmonių, palaiko gyvybės gausą ir sukuria milijonus darbo vietų turizmo ir žuvininkystės sektoriuose. 

Kai saugome vandenyną, vandenynas saugo mus atgal. Ir praėjusios savaitės incidentas mus išmokė: jei norime panaudoti vandenyną savo sveikatai pagerinti, pirmiausia turime spręsti vandenyno sveikatai kylančias grėsmes. Turime būti jūros prižiūrėtojais.

„The Ocean Foundation“ labai didžiuojamės galėdami priimti svečius 50 unikalių projektų kurios apima įvairias jūrų apsaugos pastangas, be mūsų pačių pagrindines iniciatyvas siekiama spręsti vandenynų rūgštėjimo problemą, tobulinti gamtoje pagrįstus mėlynosios anglies sprendimus ir įveikti plastiko taršos krizę. Mes veikiame kaip vienintelis bendruomenės pagrindas vandenynui, nes žinome, kad vandenynas yra pasaulinis ir reikalauja tarptautinės bendruomenės, kuri reaguotų į kylančias grėsmes.

Nors esame dėkingi, kad praėjusį penktadienį nebuvo sužeistų, žinome, kad visas šio incidento, kaip ir daugelio anksčiau įvykusių, padarinių aplinkai nebus iki galo suprastas dešimtmečius – jei kada nors. Šios nelaimės tęsis tol, kol nepaisysime savo, kaip vandenynų prižiūrėtojų, atsakomybės ir kartu pripažinsime itin svarbią pasaulio vandenyno apsaugos ir išsaugojimo svarbą. 

Skamba priešgaisrinė signalizacija; atėjo laikas klausytis.