Ar vaizdai gali pasikeisti?

Tolumoje kylanti Žemė visiškai kontrastuoja su mėnuliu. Baltasis lokys, įstrigęs ant plūduriuojančio ledo lopinėlio. Aliejuje permirkęs pelikanas.

Ką bendro turi visi šie vaizdai? Kiekvienas iš jų tarnavo kaip aplinkos judėjimų veidas.

Didžiausias jūrų išsaugojimo iššūkis? Trūksta prieigos ir supratimo apie tai, kas vyksta po vandeniu. Fotografija gali mums priminti priežastį, kodėl visi turime stengtis išsaugoti tai, kas gražu.

Aštuonkojis dreifuoja San Migelio saloje. c) Ričardas Salas

„The Ocean Foundation“ suprantame vaizdų galią. Mus įkūrė Wolcott Henry, „National Geographic“ fotografas. 2001 m. Henris sukūrė „Marine Photobank“ – svetainę, kurioje pateikiami aukštos kokybės žmogaus poveikio jūros aplinkai vaizdai. Idėja kilo daugelį metų matant vaizdus, ​​naudojamus ne pelno siekiančiuose leidiniuose, kuriems trūko gebėjimo įkvėpti gamtosaugos.

Talentingi fotografai yra labai svarbūs pasakodami istoriją apie tai, kas vyksta po paviršiumi ir kodėl turime jį apsaugoti.

Praėjusią savaitę Santa Barbaroje turėjau išskirtinį malonumą susėsti su draugu, donoru ir povandeniniu fotografu Richardu Salasu.

Savo fotografo karjerą Salas pradėjo po to, kai vidurinės mokyklos mokytojas jį atitraukė ir liepė susitvarkyti. Kažkas spragtelėjo, ir jis nustojo „švaistyti laiką“ ir tęsė savo aistrą fotografijai.

Tik koledže jis pradėjo eiti po vandeniu ir pamilo pasaulį po paviršiumi.

Baigęs koledžą, jis daugiau nei 30 metų užsiėmė komercine fotografija. Jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai 2004 m. jo mielai žmonai Rebekai (su kuria taip pat buvo malonu susitikti) buvo diagnozuotas vėžys. Jai vadovaujant jis vėl grįžo į seniai prarastą aistrą – povandeninę fotografiją.

Richardas Salas ir jo žmona Rebecca, kuri padėjo jam sugrįžti į vandenį.

Dabar Salas išleido povandeninę knygų trilogiją, kupiną kvapą gniaužiančių mūsų pasaulio vaizdų, paslėptų tiesiog po paviršiumi. Meistriškai panaudodamas šviesą, jis užfiksuoja būtybių, kurios mums atrodo tokios svetimos, asmenybę. Jis efektyviai naudoja savo fotografiją, kad sujungtų žmones su šiomis būtybėmis ir sukeltų pagarbos bei atsakomybės už jų gerovę jausmą.

Salas dosniai paaukoja 50% knygos pelno „The Ocean Foundation“. Pirkite jo knygas čia.

-------------

Mėgstamiausias dalykas fotografuoti?

Mano mėgstamiausias gyvūnas yra Steller jūrų liūtas. Tai 700 svarų sveriantys šuniukai, kurie niekada nepalieka jūsų ramybėje. Jų smalsumas ir žaismingumas yra džiaugsmas ir iššūkis užfiksuoti visą laiką būnant stumdomiems ir graibomiems. Man patinka jų veido išraiškos ir didžiulės smalsios akys.

Žaismingas žvaigždžių liūtas žiūri į fotoaparatą. c) Ričardas Salas 

Kokią gražiausią būtybę esi nušovusi?

Manta rays yra vieni iš gražiausių gyvūnų, su kuriais man kada nors teko garbė dalytis vandenynu. Kai kurie yra 18 pėdų skersmens ir 3600 svarų. Jie sklando taip lengvai, kaip Martha Graham šoka per vandeningą dangų. Kartais sustoju pažvelgti man į akis ir tai tampa dvasine patirtimi, vaizdiniu pokalbiu iš vienos rūšies į kitą.

Ar dar nematėte gyvūno, kurį tikitės užfiksuoti fotoaparatu?

Dar neteko būti su kuprotuoju banginiu ir laukiu tos dienos su dideliu nekantrumu ir jauduliu. Girdėjau jų dainas ir jaučiau, kaip jos virpa mano kūnu, o tai man buvo grynas džiaugsmas. Būti vandenyje su vienu iš šių gražių milžinų ir juos nufotografuoti yra viso gyvenimo svajonė.

Kaip manote, kas daro gerą nuotrauką?

Bet koks vaizdas, sukeliantis žiūrovo emocijas, yra geras.

Ispaniškas skara nudibranch, jos pavadinimas kilęs dėl plaukimo stiliaus, kuris mokslininkams priminė flamenko šokėjų dėvėtas skaras su kutais. c) Ričardas Salas 

Jei galėtum būti bet koks gyvūnas vandenyne, kurį pasirinktum?

Manau, kad Orca banginis būtų pats įdomiausias. Jie labai orientuoti į šeimą ir yra jūros šeimininkai. Jie taip pat labai protingi. Būtų smagu visiems gyventi ankštyje ir plaukioti pasaulio vandenynuose su šeima ir draugais.

Ar vandenyne matote ką nors konkretaus, kas jus trikdo?

Šiukšlės visada mane paleidžia į protinį uodegą, o gyvūnai, kurių šiukšlės užstrigo ant kaklo, kojų ar pelekų. Matydamas nardymo vietas, kuriose nardau aštuntajame dešimtmetyje, dabar atrodau toks be gyvybės. Negyvų ryklių ir kitų gyvūnų, patekusių į išmestus žvejybos tinklus, vaizdas.

Už rudadumblių gabalo slepiasi kameros nedrąsus krabas. c) Ričardas Salas 

Ar yra kokių nors pavojingų situacijų? Ar yra juokingų?

Vienintelė pavojinga situacija, į kurią patekau, buvo 90 pėdų žemiau paviršiaus, reguliuodamas savo įrangą ir staiga viso kūno svoriu atsitrenkiau į kitą narą, nes jis grimzdavo per greitai. Mums abiem buvo viskas gerai, kai sustabdžiau jo nusileidimą. Mano patirtis rodo, kad pavojingiausi gyvūnai po vandeniu yra žmonės.

Juokingiausia situacija, kai žiūriu, kaip sūnus nusiima pelekus ir sulėtintai „bėga“ smėlėtu jūros dugnu. Atrodo, kad jis šokinėja ant mėnulio, o matydamas jo žaismingą lengvumą ir tyrą džiaugsmą būdamas po vandeniu, aš visada juokiuosi.

Su kokiais iššūkiais susiduriate po vandeniu, palyginti su fotografavimu sausumoje?

Negaliu kvėpuoti ten, kur nėra oro tiekimo, todėl ten galiu būti tik tam tikrą laiką ir visada atrodo per trumpai. Šviesa po vandeniu krenta greičiau, todėl man reikia jos įnešti daugiau. Sūrus vanduo ir fotoaparato elektronika tikrai nesimaišo. Išlaikyti šilumą 41 laipsnio vandenyje visada yra iššūkis, negaliu tiesiog apsivilkti megztinio. Vietos, kuriose mėgstu nardyti, yra turtingos maistinių medžiagų ir tokios gyvybės, tačiau minusas yra ribotas matomumas, o tai yra nuolatinis iššūkis.

Naras plaukia šalia banginio ryklio. c) Ričardas Salas