Bendradarbiavimas sveikų vandenynų sistemų labui

Jei kada nors pabudote anksti, kad paklaidžiotumėte po žuvies turgaus prekystalius, galite susitaikyti su mano laukimo jausmu prieš SeaWeb jūros gėrybių aukščiausiojo lygio susitikimą. Žuvies turgus iškelia į paviršių povandeninio pasaulio pavyzdį, kurio negalite pamatyti kasdien. Jūs žinote, kad kai kurios brangenybės jums bus atskleistos. Jūs džiaugiatės rūšių įvairove, kurių kiekviena turi savo nišą, tačiau kartu sudaro išskirtinę sistemą.

Praėjusią savaitę Sietle vykusiame SeaWeb jūros gėrybių aukščiausiojo lygio susitikime apčiuopiama kolektyvo stiprybė, kai beveik 600 žmonių, įsipareigojusių jūros gėrybių tvarumui, susirinko apmąstyti, įvertinti ir parengti strategiją. Unikali galimybė bendrauti su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis – pramonės, verslo, NVO, vyriausybe, akademine bendruomene ir žiniasklaida – subūrė dalyvius iš 37 šalių. Buvo aptartos problemos nuo tiekimo grandinės iki vartotojų praktikos, užmegzti ryšiai ir nustatyti vertingi tolesni žingsniai.

Bene didžiausia žinutė buvo tęsti bendradarbiavimo tendenciją, skatinti pokyčius dideliu mastu ir greičiu. Prieškonferencinio seminaro tema „ikikonkurencinis bendradarbiavimas“ yra koncepcijos brangakmenis. Paprasčiau tariant, tai yra tada, kai konkurentai dirba kartu, kad pagerintų viso sektoriaus našumą, stumdami jį į tvarumą daug greičiau. Tai yra efektyvumo ir naujovių varomoji jėga, o jos įgyvendinimas rodo išmintingą pripažinimą, kad mes neturime gaišti laiko.  

Ikikonkurencinis bendradarbiavimas sėkmingai taikomas sprendžiant žuvininkystės sertifikavimo, akvakultūros ligų valdymo ir alternatyvių pašarų bei kitų sričių iššūkius. Daugiau nei 50 % pasaulinio išaugintos lašišos sektoriaus įmonių dabar dirba kartu iki konkurencijos pagal Pasaulinę lašišų iniciatyvą, siekdamos paskatinti pramonę tvarumo link. Filantropijos sektorius sukūrė Sustainable Seafood Funders grupę, kuri kartu sutelks dėmesį į pagrindinius jūros gėrybių tvarumo klausimus. Aštuonios didžiausios pasaulyje jūros gėrybių įmonės sudarė Seafood Business for Ocean Stewardship – bendradarbiavimo grupę, įsipareigojusią siekti svarbiausių tvarumo prioritetų. Viskas priklauso nuo protingo ribotų išteklių naudojimo; ne tik aplinkos ir ekonominiai ištekliai, bet ir žmogiškieji ištekliai.

Įžanginė pranešėja Kathleen McLaughlin, „Wal-Mart“ fondo prezidentė ir „Wal-Mart“ parduotuvių vyresnioji viceprezidentė ir vyriausioji tvarumo pareigūnė, pabrėžė bendradarbiavimo žuvininkystės ir akvakultūros pramonėje „vandens takoskyros momentus“ per pastaruosius 20 metų. Ji taip pat išvardijo kai kurias aktualiausias problemas, kurios juda į priekį: neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, pernelyg intensyvi žvejyba, priverstinis darbas, aprūpinimas maistu ir atliekos, atsirandančios dėl priegaudos ir perdirbimo. Būtina, kad ir toliau būtų daroma pažanga, ypač vergų darbo ir NNN žvejybos srityse.

Kai mes (pasaulinis jūros gėrybių tvarumo judėjimas) atsižvelgsime į pastarojo meto teigiamus pokyčius, akcentuotus konferencijoje, galime nurodyti greitų pokyčių pavyzdžius ir padrąsinti vieni kitus, kad mūsų kolektyvas laikytų koją ant dujų pedalo. Atsekamumas jūros gėrybių pramonėje beveik neegzistavo maždaug prieš šešerius metus, o mes jau greitėjame nuo atsekamumo (kur jis buvo sugautas) iki skaidrumo (kaip jis buvo sugautas). Nuo 2012 m. žuvininkystės tobulinimo projektų (ŽVP) skaičius išaugo daugiau nei trigubai. Po daugelio metų pelnytai neigiamų antraščių apie lašišų ir krevečių auginimo pramonę jų praktika pagerėjo ir toliau gerės, jei spaudimas išliks. 

Vertinant pasaulinio sugavimo ir pasaulinės akvakultūros produkcijos procentą, dar turime daug vandens, kad galėtume įtraukti kitus į tvarumo ratą. Tačiau geografiniai regionai, kurie buvo atsilikę, auga. Palikti „įprastą verslo“ minią nėra išeitis, kai reikia skubiai suremontuoti planetą, kai blogiausi veikėjai kenkia viso sektoriaus reputacijai ir kai vis daugiau vartotojų derina savo aplinkosaugos, socialines , ir sveikatos prioritetus perkant (JAV – 62 proc. vartotojų, o kitose pasaulio šalyse šis skaičius dar didesnis).

Kaip pabrėžė Kathleen McLaughlin, vienas iš svarbiausių veiksnių, žengiančių į priekį, yra fronto lyderių gebėjimas paspartinti mąstymo ir elgesio pokyčius. Avrimas Lazaras, „socialinis susirinkimas“, dirbantis su įvairiomis grupėmis daugelyje sektorių, patvirtino, kad žmonės yra tiek pat orientuoti į bendruomenę, kiek mes esame konkurencingi, ir kad lyderystės poreikis išryškina į bendruomenę orientuotą bruožą. Manau, kad išmatuojamas tikro bendradarbiavimo padidėjimas patvirtina jo teoriją. Tai turėtų suteikti mums pagrindo tikėtis, kad visi paspartins tempą, kad taptų laimėjusios komandos dalimi – ta, kuri palaiko didesnę, išskirtinę sistemą, kurioje visi komponentai yra subalansuoti.