Mūsų atsakymas į COVID-19

Tęsiant sutrikimus dėl atsako į COVID-19, bendruomenės susiduria su sunkumais beveik visais lygmenimis, net jei gerumo ir palaikymo veiksmai suteikia komforto ir humoro. Gedime mirusiųjų ir užjaučiame tuos, kuriems svarbiausi ritualai ir ypatingos progos – nuo ​​religinių pamaldų iki išleistuvių – neturi būti laikomi taip, kaip prieš metus net nebūtume pagalvoję. Esame dėkingi tiems, kurie kiekvieną dieną turi apsispręsti eiti į darbą ir rizikuoti sau (ir savo šeimoms) per savo pamainas maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, medicinos įstaigose ir kitose vietose. Norime paguosti tuos, kurie neteko šeimos ir turto per siaubingas audras, sunaikinusias bendruomenes tiek JAV, tiek vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, net jei atsaką paveikė COVID-19 protokolai. Mes žinome, kad pagrindinė rasinė, visuomeninė ir medicininė nelygybė buvo atskleista plačiau ir į jas reikia reaguoti agresyviau.

Taip pat puikiai žinome, kad šie keli mėnesiai ir ateinančios savaitės bei mėnesiai suteikia mokymosi galimybę nubrėžti kelią, kuris yra aktyvus, o ne reaktyvus, numato ir, kiek įmanoma, ruošiasi būsimiems mūsų kasdienio gyvenimo pokyčiams: Strategijos gerinti prieigą prie tyrimų, stebėjimo, gydymo ir apsaugos priemonių bei įrangos, kurių kiekvienam reikia kritiniais atvejais; Švaraus, patikimo vandens tiekimo svarba; ir užtikrinti, kad mūsų pagrindinės gyvybės palaikymo sistemos būtų kuo sveikesnės. Oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė, kaip žinojome, gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis, kaip žmonės toleruoja kvėpavimo takų ligas, įskaitant COVID-19 – esminę nešališkumo ir teisingumo problemą.

Vandenynas aprūpina mus deguonimi – neįkainojama paslauga – ir tas pajėgumas turi būti apsaugotas visą gyvenimą, kokį mes žinome, kad išliktų. Akivaizdu, kad sveiko ir gausaus vandenyno atkūrimas yra būtinybė, tai nėra neprivaloma – negalime apsieiti be vandenyno ekosistemų paslaugų ir ekonominės naudos. Klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas jau trikdo vandenyno gebėjimą atlaikyti ekstremalias oro sąlygas ir palaikyti tradicinius kritulių modelius, kuriais remdamiesi sukūrėme savo sistemas. Vandenyno rūgštėjimas taip pat kelia grėsmę deguonies gamybai.

Pokyčiai, kaip mes gyvename, dirbame ir žaidžiame, yra susiję su klimato kaitos padariniais – galbūt ne tokie ryškūs ir staigūs nei būtinas atitolimas ir didžiulis praradimas, kurį dabar patiriame, tačiau pokyčiai jau vyksta. Norint kovoti su klimato kaita, turi būti esminių gyvenimo, darbo ir žaidimo pokyčių. Ir tam tikra prasme pandemija pasiūlė tam tikrų pamokų – net labai sunkių – apie pasirengimą ir planuojamą atsparumą. Ir keletas naujų įrodymų, patvirtinančių mūsų gyvybės palaikymo sistemų – oro, vandens, vandenyno – svarbą siekiant didesnio teisingumo, didesnio saugumo ir gausos.

Visuomenei iškylant po uždarymo ir stengiantis atnaujinti ekonominę veiklą, kuri taip staiga sustojo, turime galvoti į priekį. Turime planuoti pokyčius. Galime pasiruošti pokyčiams ir sutrikimams žinodami, kad mūsų visuomenės sveikatos sistema turi būti tvirta – nuo ​​taršos prevencijos iki apsaugos priemonių iki paskirstymo sistemų. Negalime užkirsti kelio tornadams, bet galime padėti bendruomenėms reaguoti į sunaikinimą. Negalime užkirsti kelio epidemijoms, bet galime užkirsti kelią joms tapti pandemijomis. Turime apsaugoti pažeidžiamiausius žmones – bendruomenes, išteklius ir buveines – net ir siekdami prisitaikyti prie naujų ritualų, elgesio ir strategijų mūsų visų labui.