3 dalis: Po audros – plastikai vandenyne

Markas J. Spaldingas, „The Ocean Foundation“ prezidentas ir Caroline Coogan, „The Ocean Foundation“ fondo asistentė

„The Ocean Foundation“ mes daug galvojome apie pasekmes. Mus liūdina tragiškos žmonijos netekties istorijos po audrų, tokių kaip Sent Lusiją, Trinidadą ir Tobagą bei kitas salų šalis Kalėdų išvakarėse. Nukentėjusiesiems buvo išlieta užuojauta ir pagalba, kaip ir turi būti. Mes klausėme savęs, kokie yra nuspėjami audrų padarinių elementai ir ką galime padaryti, kad pasiruoštume audrų padariniams?

Konkrečiai, mes taip pat klausėme savęs, kaip galime apriboti ar net užkirsti kelią žalai, kylančiai dėl potvynių, vėjo ir audros bangų susidarančių nuolaužų, ypač kai jos atsiskleidžia netoli kranto ir pakrantės vandenyse. Tiek daug to, kas nuplaunama nuo žemės, į mūsų vandens kelius ir vandenyną, yra pagaminta iš lengvos, vandeniui atsparios medžiagos, kuri plūduriuoja vandens paviršiuje arba tiesiai po juo. Jis būna įvairių formų, dydžių, storių ir įvairiais būdais naudojamas žmogaus veiklai. Nuo pirkinių maišelių ir butelių iki maisto šaldytuvų, nuo žaislų iki telefonų – plastiko yra visur žmonių bendruomenėse, o jų buvimą labai jaučia mūsų vandenyno kaimynai.

Neseniai išleistame „SeaWeb“ jūrų mokslo apžvalgos numeryje buvo pabrėžta problema, kuri natūraliai kyla iš „The Ocean Foundation“ nuolatinės diskusijos apie audras ir pasekmes, ypač sprendžiant šiukšlių problemą vandenyne arba, kalbant formaliau: jūros šiukšles. Mus džiugina ir pribloškia dabar ir ateinančiais mėnesiais publikuojamų recenzuojamų ir susijusių straipsnių, kuriuose aprašoma ši problema, skaičius. Džiaugiamės sužinoję, kad mokslininkai tiria jo poveikį: nuo jūros šiukšlių tyrimo Belgijos kontinentiniame šelfe iki paliktų žvejybos įrankių (pvz., tinklų) poveikio jūros vėžliams ir kitiems Australijos gyvūnams ir net plastiko buvimą. gyvūnams – nuo ​​mažyčių dygliakrūmių iki žuvų, kurios sugaunamos žmonėms vartoti. Esame pasibaisėję, kad vis labiau patvirtinamas pasaulinis šios problemos mastas ir tai, kiek daug reikia nuveikti, kad ją išspręstume ir kad ji nepablogėtų.

Pakrantės regionuose audros dažnai būna galingos ir kartu su vandens potvyniais, kurie veržiasi žemyn nuo kalno į lietaus kanalizaciją, daubas, upelius ir upes, o galiausiai – į jūrą. Šis vanduo surenka didžiąją dalį užmirštų butelių, skardinių ir kitų šiukšlių, esančių palei bortelius, po medžiais, parkuose ir net neužtikrintose šiukšliadėžėse. Jis neša šiukšles į vandens kelius, kur susipainioja krūmuose šalia upelio vagos arba užkliūva už uolų ir tiltų atramų, o galiausiai, srovių priverstas, patenka į paplūdimius, pelkes ir kitas vietas. Po uragano „Sandy“ plastikiniai maišeliai papuošė medžius palei pakrantės kelius iki pat audros bangos – daugelyje vietų daugiau nei 15 pėdų nuo žemės, juos nunešė vanduo, kai jis veržėsi atgal iš sausumos į jūrą.

Salų tautos jau susiduria su dideliu iššūkiu, kai kalbama apie šiukšles – žemė yra brangesnė, o jos naudojimas sąvartynuose nėra tikrai praktiškas. Ir – ypač dabar Karibų jūros regione – jie turi dar vieną iššūkį, kai kalbama apie šiukšles. Kas nutinka, kai užklumpa audra ir tūkstančiai tonų permirkusių šiukšlių lieka tik iš žmonių namų ir mylimo turto? Kur jis bus dedamas? Kas atsitiks su netoliese esančiais rifais, paplūdimiais, mangrovėmis ir jūržolių pievomis, kai vanduo atneša į juos daug tų šiukšlių, sumaišytų su nuosėdomis, nuotekomis, buitiniais valymo produktais ir kitomis medžiagomis, kurios buvo laikomos žmonių bendruomenėse iki audros? Kiek šiukšlių į upelius, į paplūdimius ir netoliese esančius vandenis išneša įprastos lietaus? Kas su juo atsitiks? Kaip tai veikia jūros gyvenimą, pramogas ir ekonominę veiklą, kuri palaiko salų bendruomenes?

UNEP Karibų jūros regiono aplinkos programa jau seniai žinojo apie šią problemą: pabrėždama problemas savo svetainėje, Kietosios atliekos ir jūrų šiukšlėsir sukviesti suinteresuotus asmenis apie atliekų tvarkymo tobulinimo būdus, kurie sumažintų žalą pakrantės vandenims ir buveinėms. Vandenyno fondo stipendijų ir tyrimų pareigūnė Emily Franc praėjusį rudenį dalyvavo viename tokiame sušaukime. Į komisijos narius buvo įtraukti įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.[1]

Tragiškas žmonių ir bendruomenės paveldo praradimas per Kūčių vakaro audras buvo tik istorijos pradžia. Esame skolingi savo salos draugams, kad jie iš anksto pagalvotų apie kitas būsimų audrų pasekmes. Žinome, kad vien todėl, kad ši audra buvo neįprasta, tai nereiškia, kad nebus kitų neįprastų ar net tikėtinų audrų.

Taip pat žinome, kad neleisti plastikams ir kitai taršai patekti į vandenyną turėtų būti mūsų prioritetas. Dauguma plastiko nesuyra ir neišnyksta vandenyne – jis tiesiog suyra į vis mažesnes dalis, sutrikdydamas vis mažesnių gyvūnų ir augalų maitinimąsi ir dauginimosi sistemas jūroje. Galbūt žinote, kad visuose pasaulio vandenynuose yra plastikinių ir kitų šiukšlių sankaupų didžiuosiuose žieduose, iš kurių garsiausias yra Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlių plotas (netoli Midvėjaus salų ir apimantis centrinę šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį), bet, deja, , ne unikalus.

Taigi, mes visi galime paremti vieną žingsnį: Sumažinkite vienkartinių plastikų gamybą, skatindami tvaresnius konteinerius ir sistemas, skirtas skysčiams ir kitiems produktams pristatyti ten, kur jie bus naudojami. Taip pat galime susitarti dėl antrojo žingsnio: užtikrinti, kad puodeliai, maišeliai, buteliai ir kitos plastikinės šiukšlės nepatektų į lietaus kanalizaciją, griovius, upelius ir kitus vandens kelius. Norime, kad visi plastikiniai konteineriai nesivyniotų į vandenyną ir mūsų paplūdimius.

• Galime užtikrinti, kad visos šiukšlės būtų perdirbamos ar kitaip tinkamai išmestos.
• Galime dalyvauti bendruomenės valymo darbuose, kad padėtume atsikratyti šiukšlių, kurios gali užkimšti mūsų vandens kelius.

Kaip jau daug kartų sakėme, pakrančių sistemų atkūrimas yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti atsparias bendruomenes. Išmanios pakrančių bendruomenės, kurios investuoja į šių buveinių atkūrimą, kad padėtų pasiruošti kitai rimtai audrai, taip pat gauna rekreacinę, ekonominę ir kitokią naudą. Laikydami šiukšles nuo paplūdimio ir vandens, bendruomenė tampa patrauklesnė lankytojams.

Karibai siūlo daugybę salų ir pakrančių šalių, kad pritrauktų lankytojus iš visos Amerikos ir pasaulio. Be to, kelionių pramonės atstovai turi rūpintis tikslais, į kuriuos jų klientai keliauja pramogauti, verslo reikalais ir šeima. Mes visi pasikliaujame nuostabiais paplūdimiais, unikaliais koraliniais rifais ir kitais gamtos stebuklais gyventi, dirbti ir žaisti. Galime susivienyti, kad išvengtume žalos ten, kur galime, ir kaip turėtume spręsti pasekmes.

[1] Nemažai organizacijų dirba siekdamos šviesti, išvalyti ir rasti sprendimus dėl plastiko taršos vandenyne. Tai apima Ocean Conservancy, 5 Gyres, Plastic Pollution Coalition, Surfrider Foundation ir daugelį kitų.